Kūčių vakaras, sovietmetis, visi dirba. Valstybiniame operos ir baleto teatre baiginėjasi ilgiausias spektaklis „Gulbių ežeras“, kuriame Rūta šoka gulbę Corp de balete. Po plojimų, pirmiau už kitus artistus, ji greitai nužingsniuoja į savo kambarėlį, kuriame verda tipiškas balerinų užkulisinis gyvenimas — aprengėja Marytė, kaip mama, rūpinasi balerinomis (Rože, Nina ir Nora), kurios viena po kitos grįžta po spektaklio. Jos prausiasi, valosi grimą, persirengia ir besiruošdamos eiti namo aptaria naujus pastatymus, meilės istorijas, rytojaus ryto vaikišką spektaklį. Tačiau šis vakaras kitoks — Rūta pastebi ant savo staliuko paliktus kūčiukus, kuriuos ji paslepia savo stalčiuje ir prieš išeidama įsideda į kišenę. Rožė atkemša „Sovietskoje šampanskoje“, visos susidaužia, tačiau tik Marytė, Rožė ir Rūta supranta, koks šiandien ypatingas vakaras. Rūta skubiai išeina iš kambarėlio, ant laiptų ji sutinka baleto direktorių ir repetitorę, kurie praneša Rūtai, kad rytojaus spektaklyje „Snieguolė ir septyni nykštukai“ ji turės sušokti kiškutį. Nors Rūta kiškučio niekada nėra šokusi ir nemoka choreografijos, ji negali prieštarauti. Prie išėjimo iš teatro ji sutinka savo vaikiną Raimą, Rūta slaptai duoda jam vieną kūčiuką.

Gailė Butvilaitė – aktorė, baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (kurso vadovas – Oskaras Koršunovas). Dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, OKT / Vilniaus miesto teatre, taip pat kine ir televizijoje Lietuvoje bei Ispanijoje. Šiuo metu Madrido universitete studijuoja scenarijaus rašymo magistrantūrą. Debiutuoja kaip režisierė ir scenaristė su savo pirmuoju trumpametražiu filmu „Gruodžio 24, 1977“.