Pirmuosius raketų brėžinius randame išradėjo K. Simonavičiaus „Artilerijos mene“ (1648). O kiek Lietuvoje būta kosmonautų? Du. Ir vienas iš jų – architektas. Ozė (V. Ozarinskas, 1961-2014) – neeilinė figūra Lietuvos kultūros pasaulyje. Jo kūriniai stebina masteliu, gyliu, originalumu. Ypač nepatogus žiūrovui yra „juodasis“ Ozės kūrybos etapas. Tačiau ar juoda yra tik nevilties ženklas? Astrofizikai spėja, kad didžiąją visatos dalį sudaro tamsioji medžiaga (angl. dark matter). Atrodo, Ozė tai gerai žinojo.

Aušra Lukošiūnienė (g. 1964 m. Klaipėdoje) – režisierė, prodiuserė ir scenaristė, gyvenanti tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Studijavusi režisūrą Sankt Peterburge, karjerą pradėjo LRT, vėliau sukūrė dokumentinius ir eksperimentinius filmus, nagrinėjančius atminties, tapatybės bei kultūros temas. Naujausi jos darbai – dokumentinis filmas Juoda (2024) apie architektą Valdą Ozarinską, pristatytas Kanų kino festivalyje (Cinéma de demain, Short Film Corner), rodytas „Paris Berlin International“ ir VDFF, nominuotas „Sidabrinei gervei“. Pra/rasti pasauliai (2025) – trumpametražis dokumentinis filmas posprodukcijoje; Odysėja MD (koprodukcija su Moldova, rež. P. Braila) – postprodukcijoje. Tarp jos projektų – instaliacija Disonansai (2024, Vilnius, Paryžius, Niujorkas), multimedijos projektas Būtasis kartinis laikas (2025, Roma, festivalis Unarchive.it), instaliacija Čia ir dabar (Arka galerija, 2019/2024). Ji yra prodiuserinės kompanijos „Vėgėlės filmai“ įkūrėja.