Baltų kilmės vokietė Alisa Fon Trota 1919 m. sugrįžta į tėvo dvarą Latvijoje, ketindama jį parduoti ir pradėti naują gyvenimo etapą. Atvykusi ji susipažįsta su vietiniais darbininkais, kurie jos atžvilgiu nusiteikę šiurkščiai ir priešiškai. Pamažu Alisa supranta patekusi į spąstus, kruopščiai paspęstus šėtoniško advokato Emilio Kaicerlingo, dekadentiškos pogrindinės organizacijos „VIVA LA MORT“ bei jos vadės nekrofilės Zibos Folstaf. Visi jie surezga planą, kaip manipuliuoti gerą išsilavinimą Prancūzijoje įgijusia, bet ir rimtų fizinių traumų patyrusia Alisa. Kaicerlingas su „VIVA LA MORT“ žino, kad ji labiausiai trokšta pažadinti savo neatsiskleidusį kūrybinį talentą. Jie siekia išnaudoti jos potencialą savo demoniškiems tikslams, susijusiems su Latvijos ateitimi. Besivaduodama iš tokių „pagalbininkų“ žabangų, Alisa susipažįsta su latviais kino entuziastais, kuriančiais nebylų filmą apie senuosius Latvijos gyventojus. Besibičiuliaudama su jais ji pradeda filmuoti kinematografu. Pamažu jis jai tampa savęs atradimo įrankiu bei ginklu nuo priešų, o taip pat priemone išgydyti savas žaizdas, paverčiant jas nebyliojo kino šedevru.