Kol žmonės kovoja su laiku, mėgindami išsaugoti paveikslus, mirusiųjų kūnus ir savo prisiminimus, į jų erdvę veržiasi mikroskopiniai grybai. Jie primena, kaip viskas kinta ir turi sunykti, kad atgimtų.

Tai virsmo istorija, kurioje religija tampa fonu, o mikrogrybai – metafora. Neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, vėliau – ir mes patys. Tačiau pažvelgus per mikroskopą žybteli vilties blyksnis: nesustabdomas augimas tampa tylia, didinga pergale prieš mirtį.

Aistė Žegulytė gimė 1986 m. Studijavo fotografiją, vėliau kino režisūrą. Magistro studijų metais stažavosi Lenkijoje, Krzysztofo Kieslowskio kino mokykloje. Baigusi studijas dirba su įvairiais kino meno projektais, veda kino edukacijas. 

Filmas „Animus Animalis“ sukurtas 2018 metais yra pirmas režisierės ilgo metro dokumentinis filmas, kurio pasaulinė premjera įvyko DOK Leipzig – „Next Masters“ konkurse, vėliau filmas sėkmingai aplankė daug festivalių visame pasaulyje. Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Gervėmis, nacionalinio kino apdovanojimu – kaip geriausias garsas, geriausias montažas ir geriausias metų dokumentinis filmas.

Nuo 2019 m. iki 2025 m. Aistė dirbo prie antro, savo ilgo metro dokumentinio filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (Holy destructors). Filmo pasaulinė premjera vyko 2025 m. IDFA „Envision“ konkurse, kur filmas buvo apdovanotas už geriausią režisūrą. Po to, parodytas Talino juodųjų naktų kino festivalyje POFF kur taip pat laimėjo prizą, kaip geriausias Baltijos šalių dokumentinis filmas.